Mus prižiūri lietuvos bankas

Klimato kaita žada kitokį derlių

Ateinančiais dešimtmečiais keičiantis Europosklimatui, kai kuriems regionams bus vis sunkiau auginti vietinius augalus.Todėl ir Lietuvos ūkininkai žvalgosi į naujas veisles, kuria kitokioūkininkavimo strategijas, rašo naujienų portalas „15min“.

„Klimato kaita turi poveikį visiems ekonomikossektoriams. Tačiau žemės ūkis yra vienas pažeidžiamiausių, nes derliaus kiekisir kokybė smarkiai priklauso nuo oro ir klimato sąlygų. Daugelis ūkių dar nėraprisitaikę prie aplinkos pokyčių. Galbūt trūksta išteklių investicijoms,institucinių gebėjimų ar galimybių įgyti žinių, kaip, vis dėlto, reikėtųteisingai ir protingai prisitaikyti“, – sako Kėdainių rajone įsikūręs ūkininkasValdemaras Raščiauskas.

Prognozuojantkarštesnes vasaras, audras ir ilgai trunkančią sausrą, Europos ūkininkųperspektyvos yra sunkiai nuspėjamos. Manoma, kad vidutinė metinė temperatūra galikilti nuo 1 iki 5,5 laipsnių šilumos. Remiantis Europos aplinkos agentūrosduomenimis, karštis, ekstremalūs oro reiškiniai, tokie kaip staigūs potvyniaiir kruša, bei vandens trūkumas jau pakeitė kai kurių pasėlių auginimo sąlygasEuropoje.

Klimato įtaka Lietuvoje

Prognozuojama,kad Lietuvoje šalnos ir sniegas niekur nedings, todėl auginamos kultūroskardinaliai nepasikeis, tačiau pasėlių auginimo sezonas gali prasitęsti. Kaikurie ūkininkai jau augina du bulvių derlius per metus ir pirmąjį kasa gegužės pabaigojear birželį. Dabartinėmis sąlygomis per metus būtų galima gauti du derlius netik bulvių, bet ir ridikėlių, įvairių salotų, žiemkenčių.

Kitavertus, pastarosioms žiemoms būdingas mažesnis įšalas, aukštesnė temperatūra.Todėl rudenį pasėti žiemkenčiai gerokai rečiau apdengiami juos nuo dideliošalčio saugančiu sniego sluoksniu. Termometras po sniegu visuomet rodoaukštesnę temperatūrą, nei virš sniego, todėl jo sluoksnio storis auginantžiemkenčius yra itin svarbus. Plonėjant sniego dangai augalai tampa labiaupažeidžiami, kyla pavojus būsimam derliui. Taip pat dėl nepakankamai žemostemperatūros nežūsta kenkėjai.

Lietuvosūkininkai neskuba vietoje įprastų grūdinių kultūrų auginti naujesnius žemėsūkio augalus, nors jų grūdai ar pagamintos kruopos paklausios užsienio rinkose.Pavyzdžiui, speltos kviečiai, garstyčios ar judros sėklos nėra populiariausios:Lietuvoje šiomis ir kitomis netradicinėmis kultūromis apsėta vos dešimtadalisdirbamos žemės.

Oro irklimato sąlygos taip pat turi įtakos gyvuliams girdyti ir žemės ūkio produktamsperdirbti reikalingo vandens prieinamumui, taip pat transportavimo ir laikymosąlygoms.

Šiemet kaikurie ūkininkai mėsinius galvijus ganė per žiemą. Gyvulininkystės atžvilgiuklimato kaita mūsų kraštui gali būti naudinga – galvijai galės ganytis laukeištisus metus. Tačiau tam reikia ganyklų, kurios sėjamos specialia sėkla irprižiūrimos pagal atitinkamas technologijas.

Pokyčiai Europoje

ŠiaurinėjeEuropoje klimato pokyčiai gali būti naudingi, įskaitant ilgesnį auginimo sezonąir trumpesnį šalčio periodą, leidžiantį auginti naujas kultūras ir veisles.

ŠiaurėsVokietijos Žemutinės Saksonijos žemėje, kai kurie ūkininkai pradėjo augintivaisius, paprastai aptinkamus pietuose, pavyzdžiui, abrikosus ir nektarinus.Vyno gaminimas, paprastai susijęs su Prancūzija, Ispanija ir Italija, dabarvyksta tokiose vietose kaip Danija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

Tačiaukintantis klimatas kelia ir iššūkių, įskaitant neįprastas oro sąlygas irpadidėjusią ligų riziką. Kai kuriose pietinėse Europos dalyse žemės ūkiopaskirties žemė gali tapti nebenaudojama dėl klimato sąlygų. Jau dabar kaikurie Ispanijos regionai vis labiau kenčia nuo intensyvių karščio bangų irsausrų, o kai kur pasireiškia ir pavasario šalčiai, kurie gali pakenkti augalųpumpurams.

Ieškoma alternatyvų

Prieklimato kaitos reikia prisitaikyti. Rinktis atitinkamoms oro sąlygomsatsparesnes kultūras, chemines medžiagas, trąšas, padidinančias augalųatsparumą iššalimams arba sausoms augimo sąlygoms.

Kitasdalykas, kuris galėtų padėti – žemės ūkio efektyvumą didinančios priemonės,leidžiančios iš kuo mažesnio ploto gauti kuo didesnį derlių. Šiuolaikinė žemėsūkio technika leidžia gana paprastai ir patogiai įvertinti augalų būklę iraprūpinti juos tomis medžiagomis, kurių labiausiai reikia.

LaimonasNoreika, ūkininkams paskolas teikiančios sutelktinio finansavimo platformos„HeavyFinance“ vadovas, pasakoja, kad ūkininkams būtina įsivertinti darbo susena technika atnešamus praradimus.

„Žemės ūkiotechnikos atsinaujinimas gali labai greitai atsipirkti. Pavyzdžiui, senas javųkombainas iš hektaro gali išbarstyti ir pora tonų daugiau derliaus nei perpastarąjį dešimtmetį pagaminta mašina. O dar pridėkite dažnam darbo priemonėsremontui skiriamą laiką ir pamatysite, kad dirbti su sena technika ilguojulaikotarpiu gali būti brangiau nei pasinaudoti finansavimo sprendimaisnaujesnei technikai įsigyti“, – kalba „HeavyFinance“ vadovas.

RytisDarginavičius, žemės ūkio technikos prekybos, nuomos ir aptarnavimo bendrovės„Nova rent“ vadovas, taip pat pastebi, kad vis daugiau ūkininkų ieškoefektyvesnio ūkininkavimo sprendimų.

„Populiarėjatechnikos nuoma. Dalis ūkininkų taip išbando per pastaruosius kelerius metuspagamintus javų kombainus, traktorius ir kitas žemės ūkio mašinas, o po to jasįsigyja“, – aiškina „Nova rent“ vadovas.

Atgal